Popiežius Pranciškus Kauno arkivyskupo augziliarą ir generalinį vikarą vyskupą Kęstutį Kėvalą paskyrė Telšių vyskupijos koadjutoriumi. 45 metų kaunietis K.Kėvalas bus Telšių vyskupo Jono Borutos padėjėjas, įgaliotas perimti Telšių vyskupo sostą.
Kaip pranešė Vatikano radijas, 73-uosius metus einantis vyskupas J.Boruta SJ sulaukė naujo padėjėjo ir įpėdinio vyskupo K.Kėvalo paskyrimo likus kiek daugiau nei dvejiems metams iki bažnytinės Kanonų teisės kodekse numatyto jo išėjimo į emeritus. Iš Garliavos kilęs J.Boruta Telšių vyskupijos ganytojo pareigas eina nuo 2002 m. ir bus šiose pareigose iki kol popiežius patenkins jo prašymą pasitraukti. Tada koadjutorius K.Kėvalas savaime taps Telšių vyskupijos ordinaru.
Daug ir nuoširdžiai su žmonėmis bendraujantis ir kauniečių labai mylimas vyskupas K.Kėvalas neslepia, kad toks gyvenimo pokytis nėra lengvas, tačiau visą savo gyvenimą vadinantis nuotykiu ir šį popiežiaus sprendimą priima kaip Dievo skirtą nuotykį.
– Žinia apie paskyrimą vyskupystei į Žemaitiją tikriausiai nebuvo netikėta, buvo galima numanyti tokį popiežiaus sprendimą?
– Vis dėlto buvo staigmena. Mano mintys labiau sukosi čia, Kaune, ir ta žinia – iš giedro dangaus.
– Gimęs, augęs Kaune, didžiąją dalį studijų laiko taip pat praleidote gimtajame mieste, pagaliau – penkeri vyskupo tarnystės metai prabėgo Kaune. Tikriausiai gaila atsisveikinti?
– Taip, turiu pripažinti, kad nelengva palikti Kauną. Tai mano gimtasis miestas, ir labai daug sentimentų turiu Kaunui, nes didelė mano istorijos dalis čia. Dabar toks jausmas, kad išvažiuoju misionieriauti. Šiek tiek yra švelnaus liūdesio, bet jeigu tokia Dievo valia, su juo – visur nuotykiai. Iki šiol mano gyvenimas buvo nuotykis, tai nesistebiu, kad tas braižas tęsiasi.
– Ką labiausiai Kaune gaila palikti, su kuo sunkiausia atsisveikinti?
– Pirmiausia tai – žmonės ir ryšiai, draugystės ir pažintys, įvairios vietos, kurios man mielos ir pažįstamos. Tie ryšiai su žmonėmis, nors ir nenutrūks, nebebus tokie, kokie buvo iki šiol. Visas miestas ir vyskupija tampa namais, o vykdamas kitur jautiesi svečias. Kada tas namų jausmas ateis į naują vietą, sunku pasakyti. Aišku, visur žmonės yra malonūs ir geri, ir viskas bus gerai, bet pats perėjimo laikas yra įdomiai nelengvas.
– Dėstote Vytauto Didžiojo universitete. Važinėsite iš Telšių skaityti paskaitas ar teks apleisti šias pareigas?
– Dar nesu apsisprendęs. Visokių variantų būna. Žinau, kad vyskupas J.Boruta iš Telšių ir į Vilnių važinėjo dėstyti, bet gali tekti ir atsisveikinti. Matau, kokia intensyvi erdvė pastoracijai yra Telšių vyskupija, nežinau, kaip bus. Ir dabar dėstymas mano gyvenime buvo labiau desertas, tad ar galėsiu tą desertą turėti, dar negaliu atsakyti. Šituos mokslo metus, be abejo, užbaigsiu.
– Telšiuose yra Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija. Gal ten dėstytojų gretas pastiprinsite savo paskaitomis?
– Žiūrėsime, reikės kokių nors sprendimų dėl dėstymo. Žinoma, yra ir Telšiuose galimybė dėstyti.
– Gal jau žinote, ką iš Kaune prigijusių pastoracinių praktikų verta vežtis į Telšių vyskupiją ir pritaikyti ten?
– Manau, kad tikrai verta vežtis atsinaujinimo dienų praktiką. Pernai tai buvo pabandyta surengti Klaipėdoje ir puikiai pavyko. Kaune atsinaujinimo dienų praktika jau įsibėgėja parapijose. Bandysiu ir Telšių vyskupijoje pasiūlyti atsinaujinimo dienos modelį, gal ir ten pasiteisins, nes Kaune tikrai prigijo. Dar yra miesto misijos, kurių viena dalių – kunigų susitikimai su žmonėmis kavinėse. Kaune tai daroma jau ne pirmi metai, būtų įdomu pabandyti ir Telšių vyskupijos didesniuose miestuose. Kaunas nemažai gali pasiūlyti, ir tai, kas jau išbandyta, galbūt ir Žemaitijoje prigis. Žinoma, aplinka kultūriškai šiek tiek skirtinga, tad pirmiausia teks įsiklausyti, ką žemaičiai sako apie save ir kas pas juos veikia ar neveikia.
– Kiek jums pažįstama Žemaitija ir žemaičiai? Ar tai bus visiškai nauja patirtis?
– Tiesą sakant, labai mažai pažįstu Žemaitiją. Visada ten būdavau svečias, jeigu nuvykdavau į kokius renginius. Dabar jaučiu, kad turiu daug labiau susipažinti su šita žemaičių žeme ir net kalba. Visai neseniai buvo proga sėdėti vienoje Žemaitijos kavinėje. Šalia sėdėję žmonės kalbėjo žemaitiškai, tai sakiau: Dieve mano, kokia skirtinga yra žmonių kalba ir kaip reiks klausytis žemaičių su dvigubu įsijautimu.
– Kada jau pradėsite tarnystę žemaičiams?
– Birželio 1-oji bus ta diena, kai pradėsiu dirbti Telšių vyskupijoje. Gegužę dar skirsiu Kauno arkivyskupijos reikalams, nes nėra lengva taip staiga sustabdyti visą eismą – yra įvairių įsipareigojimų. Kartu tai bus pasirengimo laikas ir dvasine prasme, ir fiziškai persikelti į Telšius.
– Ar Kaunui dabar jau laukti naujo arkivyskupo pagalbininko – vyskupo augziliaro?
– Tikriausiai vyskupas Lionginas Virbalas prašys naujo padėjėjo, nes Kauno arkivyskupija didelė, ir pastoracinis laukas labai aktyvus. Aišku, tai greitai neįvyksta, reikia laiko ir paieškoms, ir sprendimas ne iš karto priimamas. Gali užtrukti apie metus.
Biografijos momentai
Telšių vyskupijos koadjutorius vyskupas K.Kėvalas gimė Kaune 1972 m. vasario 17 d. Priėmė kunigystės šventimus Kaune 2000 m. birželio 29 d. Teologijos licenciato laipsnį įgijo JAV Baltimorės universitete ir Šv.Marijos seminarijoje. Mokslinė domėjimosi sritis – katalikų socialinis mokymas, etika, laisvoji ekonomika. 2008 m. sausio 18 d. Vytauto Didžiojo universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją tema "The Origins and Ends of the Free Economy as Portrayed in the Encyclical Letter Centesimus Annus" ("Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir tikslai pagal encikliką Centesimus Annus"). 2012 m. lapkričio 24 d. konsekruotas Kauno arkivyskupijos pagalbininku ir tituliniu Abziri vyskupu. Vyskupas K.Kėvalas yra Lietuvos vyskupų konferencijos Socialinių reikalų tarybos pirmininkas ir Švietimo komisijos narys.
Vatikano radijo inf.
